Tauragės apskrities herbas
Daug Tauragės miesto ir apskrities gyventojų teiraujasi apie naująjį apskrities herbą. Ką jis reiškia, kas sukūrė, kas patvirtino ir pan. Tai suprantama, nes žmonės pastebėjo retkarčiais ant Tauragės apskrities viršininko administracijos pastato fasado kabančią nematytą, gražią ir spalvingą vėliavą, pasirodo ir suvenyrų su nauja Tauragės apskrities heraldika. Todėl siūlome susipažinti su Tauragės apskrities heraldikos atsiradimu. Reikia pažymėti, kad visos 10 šalies apskričių turi savo heraldiką. Dabar jau ją turi ir Tauragės apskritis. Lietuvos heraldikos komisija prie respublikos Prezidento herbo etaloną aprobavo 2005 m. kovo 3 dieną. Lietuvos Respublikos Prezidentas savo 2005m. balandžio 5 d. Nr. 249 dekretu ,,Dėl Tauragės apskrities herbo tvirtinimo patvirtino Tauragės apskrities herbą, o 2005 m. gegužės 20 dieną, kai buvo minimas atkurtos Tauragės apskrities dešimtmetis, Telšių vyskupas Jo ekscelencija Jonas Boruta ir evangelikų liuteronu kunigas Mindaugas Dikšaitis pašventino naująją apskrities vėliavą ir herbą. Herbo autorius patyręs heraldikos srityje dailininkas Arvydas Každailis, vėliavą išsiuvinėjo dailininkė Regina Každailienė. Prie naujosios Tauragės apskrities heraldikos sukūrimo daug prisidėjo (jis yra ir iniciatorius) apskrities viršininkas Edmundas Šimkus, vertingų patarimų suteikė ir ne kartą dalyvavo Heraldikos komisijos posėdžiuose Tauragės rajono savivaldybės Kultūros paveldo tarnybos vadovas Edmundas Mažrimas, apskrities darbuotojai Sigitas Baciuška bei šių eilučių autorius.
ISTORINIAI DUOMENYS
Tauragės apskritis apima vakarines Lietuvos teritorijas. Jos ištakos siekia Pirmąjį pasaulinį karą, kai 1918 m. pirmojoje pusėje vokiečių okupacinė valdžia įkūrė Tauragės apskritį (prieš tai Pajūrio apskritis), priklausiusią Oberosto Lietuvos sričiai. Lietuvos respublikos laikais Tauragės apskritis oficialiai įteisinta 1919 m. liepos 1 d. įstatymu. Nors jos ribos keliskart kito, išliko iki 1950 m. birželio 20 d. Tuomet sovietinė valdžia visas apskritis panaikino ir jų vietoje suformavo mažesnius teritorinius-administracinius vienetus rajonus. Atkūrus Lietuvos valstybę, Tauragė pagal 1994 m. liepos 19 d. įstatymą atgavo turėtas apskrities teises ir kitais metais pradėjo funkcionuoti. Dabar ją sudaro Jurbarko, Šilalės, Tauragės rajonų ir Pagėgių savivaldybių teritorijos.
APIE TAURAGĘ IR TAURUS
Ieškant Tauragės apskrities herbui tinkamos simbolikos, Heraldikos komisija, kartu su apskrities administracija, nutarė panaudoti Tauragės miesto, kaip apskrities centro, heraldikos motyvus, taip pat kitus simbolius, kurie atspindėtų specifinę šio regiono praeitį ir neišsiskirtų iš kitų Lietuvos apskričių heraldikos.
Paprastai sakoma, kad Tauragės vardas atsirado iš dviejų žodžių: tauras ir ragas. Be Tauragės, Lietuvoje tauro ir rago vardu pavadintų vandenvardžių, vietovardžių yra kelios dešimtys. Jie rodo, kad kadaise tose vietose buvo gausu stambių miško raguočių taurų, iš kurių ragų buvo gaminami medžioklės ir karo ragai (trimitai), ginklai, taurės midui, vėliau ir kitiems gėrimams gerti. Kalbininkai Tauragės ir kitų panašių vietovardžių kilmę aiškina kiek kitaip. Pasak jų, sudurtinių vietovardžių, kaip Tauragė, antrasis žodis ragas reiškia ne žvėries ragą, o kampą, vingį, lanką. Taigi Tauragės pirminė reikšmė galėjo būti tauro ragas arba tauro kampas, tai yra vieta, kur gyveno, veisėsi ir ganėsi taurai. O jei kalbėti apie Tauragę, jos ragas galėjęs reikšti Jūros upės vingį (ragą), prie kurio įsikūręs apskrities centras. Vietovė iš pradžių galėjo būti vadinama Tauro ragu ar Taurų ragu, tai yra taurų buvimo vieta, vėliau Taurage.
LEGENDOS
Tauras minimas daugelyje Lietuvos legendų, kronikose ir keliautojų aprašymuose. Visiems gerai žinoma Vilniaus įkūrimo legenda, kaip Gediminas sumedžiojo didelį taurą ir po to susapnavo pranašišką sapną apie staugiantį geležinį vilką, kuris žynių aiškinimu reiškęs būsimosios sostinės pasaulinį garsą. Pasak 16 a. Lietuvos metraštininko, Vytautas 1429 m. Lucko suvažiavimo dalyvius vaišinęs iš Gedimino sumedžioto tauro rago, kurį po vaišių padovanojęs žymiausiam savo svečiui Šventosios Romos Imperijos imperatoriui Zigmantui Liuksemburgiečiui. Vokiečių kronininkas Ulrichas von Richentalis rašė, kad Vytautas ir Jogaila šį žvėrį 1418 m. buvo atgabenę dovanų į Konstanco bažnytinį susirinkimą, kuriame buvo nagrinėjama Lietuvos ir Vokiečių ordino byla dėl Žemaitijos. Žymus diplomatas ir rašytojas Zigmantas Herberšteinas savo knygoje Rerum Moscoviticarum commentarii pažymėjo, jog 16 a. pirmojoje pusėje taurai jau buvo bebaigią nykti, tik nedaugelis jų dar klajojo Mozūrų giriose. Medžioti taurus galėjo tik kunigaikščiai. Ypač buvo vertinami iš tauro odos pagaminti diržai. Tikėta, kad juos apsijuosus palengvėja gimdymas.
Nurodyti pavyzdžiai leidžia tvirtinti kad mūsų protėviai šį miško galiūną nepaprastai gerbė, laikė jėgos , net taurumo, kilnumo simboliu. Dar 15 a. jis pateko į miestų heraldiką. Dėl to nieko nuostabaus, kad ir Tauragės 1969 m. sukurtame ir 1997 m. šiek tiek pataisytame herbe raudoname skyde buvo pavaizduotas sidabrinis medžioklės tauro ragas . Jis turėjo rodyti tiek senovės medžioklę ir šio krašto kovas, tiek Tauragės miesto vardą.
KOVOS
Regionas, kurį šiuo metu apima Tauragės apskritis, jau 13 a. pateko į aršių kovų areną ir netrukus tapo LDK ir Vokiečių Ordino pasieniu. Jog čia kadaise būta svarbaus Lietuvos gynybos ruožo, rodo Tauragės rajone esantys Batakių ir Pagramančio, Šilalės rajone Karužiškės (Medvėgalio) , Padievyčio (Kvėdarnos) ir kiti piliakalniai. Tik po 1410 m. Žalgirio pergalės ir 1422 m. pasirašytos Melno taikos atsirado geresnės sąlygos regionui augti. Iš dalies prie to prisidėjo ir artima Prūsijos kaimynystė. Buvo ir kitų aplinkybių. 17 a. pradžioje Tauragės dvarą su kitais kaimais nupirko Brandenburgo markgrafas Juozapas Frydrichas. Po to savininkai kelis kartus keitėsi. Nuo 1794 m. dvaras priklausė Raseinių pavietui (miesto herbe vaizduojama lūšis). Vėliau dvaras virto Rusijos imperatorių buveine ir karine tvirtove. Čia buvo pasirašytos kelios tarpvalstybinės sutartys ( tame tarpe ir garsioji Tauragės konvencija). Tauragės augimui ypač didelę reikšmę turėjo 19 a. viduryje nutiestas Rygos Tilžės plentas. Prie to prisidėjo pasienio gyvenvietės statusas, muitinė, pašto stotis su užeigos namais, skatinę ir iki šiol skatinantys vietos gyventojų prekybą.
LŪŠIS
Tokiu būdu Tauragės apskritis tai regionas, kuris kadaise suvaidino svarbų vaidmenį ginant mūsų kraštą nuo išorinės agresijos, vėliau dėl geografinės padėties tapo ir išliko iki mūsų dienų valstybės pasieniu su visomis jo specifinėmis savybėmis. Norint apskrities heraldikoje įprasminti šiuos dalykus bei parodyti administracinį centrą , nutarta raudoname lauke pavaizduoti auksinę ant užpakalinių kojų stovinčią lūšį, laikančią dešinėje priekinėje kojoje pakeltą sidabrinį kalaviją, o prie kairiosios kojos peties sidabrinį skydą su raudonu tauro ragu, arba trimitu, naudotu karo lauke. Heraldikoje lūšis iš seno yra akylumo ir įžvalgumo simbolis. Kadaise tikėta, kad lūšis gali žvelgti kiaurai sieną. Būtent šios savybės reikalingos pasienio regionui, per kurį vyksta ne tik krašto augimą skatinanti prekyba, bet ir skverbiasi negeistini dalykai. Iš dalies ji primena ir senąjį administracinį centrą Raseinius.. Be to, kalaviju ginkluota lūšis reiškia pasirengimą krašto gynybai ir apsaugai, o skydo raudonas laukas pabrėžia praeityje pralietą kraują už Lietuvos laisvę. Gynybą ir apsaugą taip pat rodo lūšies laikomas skydas, o jame įdėtas Tauragės miesto simbolis tauro ragas pažymi apskrities centrą bei praeities verslą medžioklę. Pagaliau naujajame herbe apskrities statusą pabrėžia mėlynas bordiūras su 10 (Lietuvos apskričių skaičius) auksinių dvigubų kryžių, paimtų iš valstybės herbo raitelio skydo. Jie rodo apskričių administracijų valstybinį pobūdį.
HERBO APRAŠYMAS
Raudoname lauke auksinė ant užpakalinių kojų stovinti lūšis su sidabriniais ginklais: dantimis, liežuviu, nagais. Lūšis dešinėje priekinėje kojoje laiko sidabrinį kalaviją, prie kairiojo peties turi sidabrinį skydą su raudonu medžioklės ragu. Mėlyname bordiūre 10 auksinių dvigubų kryžių.
HERALDIKOS NAUDOJIMAS
Be herbo, vėliavos yra sukurtas ir antspaudas. Kadangi apskrities administracija yra valstybinė įstaiga, ant oficialių dokumentų bus naudojamas valstybinis antspaudas ir herbas. Taip pat ir Valstybinė vėliava naudojama pagal numatytas ir priimtas Valstybinės vėliavos naudojimo taisykles. Apskrities heraldika naudojama įvairių suvenyrų, pagarbos, padėkos raštų, apskrities lygio sporto varžybų diplomų, ženklelių ir kitų švenčių atributikos gamybai. Naujoji vėliava iškeliama kartu su Valstybine vėliava prie apskrities pastato fasado sutinkant įvairias delegacijas, vykstant šventėms ir pan. Be apskrities administracijos sutikimo Tauragės apskrities heraldiką draudžiama naudoti suvenyrų ir kitų daiktų gamybai, kurie gaminami pardavimui.
Eugenijus Šaltis